žabarynas

žabarýnas sm. (1) KŽ, Jrb, (3) 1. JI554, Bru, KŽ surizgęs karklynas, krūmynas, tankumynas: Ten žabarynaĩ, kur velnias neša! DūnŽ. Ejau pakrantėms par notrynes, par karklynus, par apynojus, par žabarýnus Kl. Medžių šaknys kyšojo stačiuose krantuose, o šakos ir viršūnės – daubos apačioje, susipynusios į neperžengiamą žabaryną rš. Žmogus atkakliai brovėsi pro miško žabarynus sp. 2. žabarų, žabų krūva: Tam sodo kampe buvo toks žabarýnas – kol aš jį išardžiau Jrb. Žabarynaĩ – bijau kur i koją padėti Rdn. Žabarynaĩ, neišeisi tum taku Grd. Eisiv par kiemą, lipsiv par žabarýną JD975. ^ Koks ten gyvenimas [pas marčią] – tupa kaip žvirblis žabarynè Krš. Šmukštelėjo kaip žvirblis į žabarýną DūnŽ. Raitaus kaip šuo žabarýne Šv. Šašvalka, toks kaip iš žabarýno išlindęs Krš. 3. skaldos, žabaro telkinys: Žabarynais, arba brekčijomis, vadina tas uolas, kurios pasidarė iš stambių, aštriais kraštais uolų nuotrupų, sulipdytų kokiu lipalu J.Krišč.